2013 metai :)

  2012-ųjų AR ANKSTESNIŲ METŲ ĮVYKIŲ ĮAMŽINIMO IEŠKOKITE TŲ METŲ ARCHYVE (žr. nuorodą kairėje).

Sigutėnų eglutė

ADELĖ ĮGIJO DAR VIENĄ DIPLOMĄ

Neseniai Pakruojyje vyko Trečiojo amžiaus universiteto mokymai, kuriuose akiratį plėtė žingeidžiausi mūsų krašto senjorai. Tarp jų buvo ir mūsų bendruomenės narė Adelė Grušienė, pusantro mėnesio dukart per savaitę lankiusi dainavimo-muzikavimo užsiėmimus, kuriuos vedė Šiaulių universiteto docentė Birutė Janonienė. Jų metu buvo galima išmokti ne tik naujų dainų, bet ir kitų dainuojant labai reikalingų dalykų: taisyklingo kvėpavimo, dainų ir judesio sintezės, nepriekaištingos sceninės laikysenos ir pan. Dabar Adelė viso to galės pamokyti ir kitus mūsų bendruomenės saviveiklininkus. 

Po diplomų įteikimo kursantės aatminčiai nusifotografavo kartu su energingąja dėstytoja ir pagyvenusių žmonių klubo "Sidabrinė gija" vadove E. Pocevičiene, kurios dėkaPakruojį ir pasiekė Trečiojo amžiaus universitetas.

VISIEMS IR KIEKVIENAM

Taip vadinosi mūsų bendruomenės projektas Žemės ūkio ministerijai, kuriuo pavyko laimėti lėšų (10 000 Lt) bendruomenės materialinės bazės stiprinimui. Negalime tuo atsidžiaugti, nes naujajam mūsų bendrų namelių priestatui taip reikia stalų su kėdėmis, o ir spintos vis daugėjančiam turtui sudėti.

Rengdami projektą, užsiplanavome įsigyti 10 stalų ir 70 kėdžių, nes ligi šiol, rengdami savo šventes, minėtuosius baldus suveždavome iš viso kaimo. Tai, žinoma, labai apsunkindavo tokių renginių organizavimą. Be to, sėdėdami ant kietų, siaurų, nevienodo pločio bei aukščio suolų žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir neįgalūs, greit pavargdavo.

Spinta gi mums labai reikalinga knygoms (kurių bibliotekėlę susikaupėme patys), o ir įvairiems prizams bei apdovanojimams susidėti.

Be to, iš to paties projekto lėšų dar išleisime 2014 m. kalendorių minėtam ŽŪM projektui prezentuoti

Pasveikinti mūsų bendruomenės narės Onutės Gegeckienės į klėtelę sugužėjo didelis būrys etnografinio "Kruojos" ansamblio dalyvių, Pakruojo kultūros centro direktorė Irena Kybartienė, iš Paliečių kilusi knygų autorė pedagogė Zita Vėžienė, kiti jos talentui ir nuoširdumui neabejingi šviesuoliai.

Neatsilikome ir mes, apjuosę jubiliatę tradicine atminimo juosta, visos bendruomenės vardu palinkėję jai sveikatos, stiprybės ir, žinoma, dainuoti, dainuoti, dainuoti...

Nuotraukose: Onutė su dukra Rimute ir žentu Algiu, su "Kruojos" ansambliečiais bei bendruomenės atstovais.

Prie klėtelės atsirado prezentacinė skelbimų lenta, kurią aktyviausioms rajono bendruomenėms padarė tautodailininkas Egidijus Impolis pagal rajono bendruomenių sąjungos parengtą projektą.

Jos statyti susirinko visa mūsų taryba. Tik vyrai dirbo, o moterys ... pozavo! Užtat sodinti naujo medelio kaimo skvere jos neleido niekam (žr. nuotraukas).

AČIŪ UŽ PARAMĄ MŪSŲ BENDRUOMENEI

Gera žinia mus pasiekė iš mokesčių inspekcijos - Sigutėnų bendruomenė vėl pateko į daugiausia 2 proc. GPM paramos sulaukusių Pakruojo rajono organizacijų penketuką, o tarp mūsų rajono kaimo bendruomenių tokių lėšų surinkome užvis daugiausia. Minėtoji suma truputį viršija 4 tūkst. litų. Daugiau už mus pastarosios paramos sulaukė tik Žeimelio vidurinė mokykla, katalikiškasis darželis "Varpelis" ir "Žemynos" pagrindinė mokykla.

Tai buvo pasiekta VISŲ JŪSŲ, PERVEDUSIŲ MUMS minėtuosius procentus, dėka, už ką visiems Jums nuoširdžiausiai dėkoju ir žemai lenkiuosi.

Tuo pačiu su visa atsakomybe noriu pažadėti, kad tie mus praturtinę pinigai bus panaudojami ten, kur jie labiausiai reikalingi - ne pramogoms, o kaimo žmonių gerbūviui, kadangi pagal dabar vykdomą projektą turime savo lėšomis prisidėti ir prie priestato statybos, ir prie baldų naujajai salei pirkimo. Be to, norėdami kuo greičiau pradėti eksploatuoti minėtąją salę, bandysime savo lėšomis baigti daryti būtiniausius darbus, kuriems nepakako projektinių lėšų (pav., šią patalpą elektrifikuoti).

Tad dar kartą AČIŪ JUMS už supratimą ir geranoriškumą remiaant ir palaikant bendruomenę, kuri ir toliau vadovausis šūkiu "NIEKAS KITAS UŽ MUS NEPADARYS"! 

Su meile ir pagarba visiems, palaikantiems Sigutėnus, -

                                                                                     Pranutė

 BŪRY PALYDĖJOME VASARĄ

Dėl bendruomenės klėties priestato statybos šį rugsėjį nebedarėme jau įprastos bendruomenės spartakiados, po kurios valgydavome žuvienę.

Tačiau į būrį rinkomės vis vien - palydėti vasaros, pasveikinti jubiliatų, aptarti aktualiausių reikalų.

Belikus keletui valandų iki šventinės popietės pradžios, mūsų gražiadarbėms moterims kilo mintis iš paskutinių šios vasaros žiedų "išausti" kilimą, ko energingai ėmėsi Ada, Milda, Nida, Dalia, Stasytė. Tas kilimėlis kaip reikiant papuošė mūsų renginį - kaip ir visiems gerą nuotaiką padovanojusi Pašvitinio moterų kaimo kapela. Pastarajai išvažiavus. linksminomės patys - ragaudami moterų pataisytas mišraines, grodami, dainuodami, šokdami...

Dalia P. padovanojo bendruomenei savo rankų darbo raganą, pasveikinome Genutę ir Praną, kurių sodyba šiemet laimėjo trečiąją vietą rajone kaimo sodybų tarpe. Už tai jie, kaip ir į rajoninį turą patekę Laima ir Algis Gulbinai, renginio išvakarėse buvo paskatinti nemokama išvyka į pajūrį. kad kelias valandas laivu paplaukiotų Kuršių mariose, kur ir vyko apdovanojimo iškilmės.

Labai smagu, kad šioje šventėje dalyvavo ir vos pradėję vaikščioti bendruomenės narių mažyliai - Justė su savo Rapoliuku ir Vaida su Aistučiu, kuris pirmuosius žingsnius žengė teturėdamas devynis mėnesius!

gaila, dauguma nuotrauku prastos kokybes .,, operator" nieko negalejo padaryt :)

Mūsų klėtelė auga ir ilgėja...

SIGUTĖNUOSE VIEŠĖJO NUOŠIRDŪS ŽEMAIČIAI IŠ BAUBLIŲ

    Nuoširdų Baublių (Kretingos raj.) bendruomenės centro lyderių dėmesį sigutėniškiai pajuto keliaudami į pajūrį liepos pabaigoje, kuomet naujieji bičiuliai mums aprodė Kartenos piliakalnį, palydėjo į Kretingos vienuolyną.

    Tad kai jie, vykdydami šveicarų remiamą projektą, susiruošė pas mus pasidalinti patirtimi, norėjome atsilyginti tuo pačiu – prie savo klėtelės laukėme su muzika, kas jiems – kaip patys prisipažino – buvo labai netikėta.

     Papasakojome apie savo veiklą, padovanojome Dalės P. naujausią rankdarbį – raganą-gerietę, o jie mums atvežė ir pačių pririnktų vaistažolių, ir įspūdingų, taip pat pačių rankomis padarytų suvenyrų! Tenykštės bendruomenės pirmininkė Gražina Rimkuvienė pasidalino patirtimi, kaip bando užsidirbti pinigų bendruomenės veiklai.

     Be to, iš bibliotekininkės Danguolės Gibišienės sužinojome, kuo panašūs ir kuo skiriasi mūsų rajonai. Pasirodo, abu jie yra Latvijos pasienyje (tik Pakruojis – Šiaurės rytuose, o Kretinga - Šiaurės vakaruose). Mūsų rajonas – 300 kv. m didesnis už Kretingos, tačiau turime 13 000 mažiau gyventojų. O tųdviejų rajonų centrų gyventojų skaičius skiriasi net 14-ka tūkstančių „galvų“ Pakruojo nenaudai... Bet labiausiai minėtoji bibliotekininkė džiaugėsi sužinojusi, kad Sigutėnuose gimė jų rajono kultūros šviesulys – Algimantas Verbutas, sukūręs garsųjį Kretingos vaikų ir jaunimo teatrą „Atžalynas“ (laimėjusį net „Aukso paukštės“ nominaciją), prie teatro-studijos įkūrusį kol kas vienintelį Lietuvoje kojūkininkų teatrą, pelniusį Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premiją už reikšmingą kūrybinę ir kultūrinę veikla. „Tai žmogus, dirbantis ne dėl pinigų, o iš idėjos“, - akcentavo viešnia, juokaudama, jog dabar mes kretingiškiams – kaip giminės vien todėl, kad mūsų kaime gimė minėtasis teatralas, Klaipėdos apskrities teatro ekspertas-konsultantas. (Nežinančius informuojame, kad A. Verbutas yra Jono Prikockio a.a. sesers Danutės sūnus).

     Labai simboliška pasirodė ir tai, kad bubliškius į Sigutėnus atvežė vairuotojas, kurio vardas Sigitas!

     Ne tik pasikalbėję, bet ir padainavę (ir aukštaitiškai, ir žemaitiškai!), nuoširdžiuosius žemaičius išlydėjome, apgailestaudami, kad iki Kretingos - toks netrumpas kelio gabalas. Jeigu jie gyventų arčiau, tikrai susitiktume ne vienąkart per metus!

Dalyte sostines dienose 2013 Vilnius

O čia mūsų Dalia (suraskkite ją nuotraukoje patys) prerzentuoja Pakruojo rajoną Akmenėje vykusioje bendruomenių šventėje "Vasaros pabaigtuvės". Prieš tai ji dvi dienas dalyvavo ten pat vykusiame tautodailininkų plenere.

ŠĮKART TAPOME KARATISTAIS

Pakruojo šventės eisenoje-2013, kuri vadinosi "Būkim sveik, pakruojiečė"" trumpam patapome karatistais, šį sportą propaguojančiais ir sportui, ir savigybei (kad dabar labai aktualu).

Nors buvom apdovanoti tik paskatinamuoju prizu, tačiau pakruojiečiams, atrodo, patikom.. Tuolab, kad mūsų būryje buvo ir pati tikriausia karatistė - pasaulio čempionė Bernadeta, ir viena iš mažiausių bendruomenės narių - Beatričė su savo sesute Greta bei mamyte Rima, ir daugybė senjorų, "nekompleksavusių" užsivilkti kimono....

Be to, į sigutėniečių būrį neva įsijungė ir pati šalies prezidentė, savo laiku irgi kultivavusi šį sportą. Žinoma, ją lydėjo dailūs apsauginiai, o Prezidentūros mašiną vairavo Ramunė P.,

O čia mūsų bendruomenės smarkuoliai  "siautėja"" Pakruojo dvare vykusiame Amatų. muzikos ir alaus festivalyje. Jame Zenonas su Jonu grojo, Dalia su Laima prekiavo, o kiti užiminėjo szvečius Pakruojo seniūnijos kiemelyje

                         PALANGA MŪSŲ TARSI LAUKĖ...

    Ir ekskursijos diena pasitaikė puiki, ir pabuvome ten, kur dar neteko būti! O dėl to pasistengė naujieji mūsų draugai iš Kretingos rajono Baublių bendruomenės, aprodę mums Kartenos piliakalnį su Lurdu bei velnio išpėduotu akmeniu; sudarę galimybę susitikti su Kretingos vienuolyno vienuoliu pranciškonu Bernardu, kuris ne tik aprodė vienuolyną, bet ir kiekvieną tarsi palaimino, paspausdamas ranką...

   Pusdienį pabuvę Palangoje (kas deginosi, kas maudėsi, kas skubėjo į J. Basanavičiau gatvę ar ant tilto), grįždami dar užsukome ir į Virkštininkų dvarą pasigėrėti gražiai sutvarkyta aplinka.

RAJONO BENDRUOMENIŲ SĄSKRYDYJE

Kadangi rajono bendruomenių sąskrydis šiemet vadinosi "Pasakų pasaulyje", sumanėme vaidinti pasaką apie stebuklingą pirštinę, kuri vadinosi ... Seimas. Savaip interpretuota mūsų pasaka pelnė paskatinamąjį prizą, o bendruomenės kiemelis "Ne gyvenimas, o pasaka" užėmė trečiąją vietą`. Tuo negalėjome nesidžiaugti, kadangi sąskrydyje dalyvavo net trylika komandų.

Liepos 5-ąją su 85-uoju gimtadieniu bendruomenės delegacija pasveikino Lionytę Vaitekūnienę.

Kai, įteikę simbolinę dovaną ir sudainavę "Ilgiausių metų, susėdome pabendrauti su jubiliate kieme, pakilo vėjas ir užėjo lietus, nuo kurio visi gynėmės virš galvų laikydami polietileninę plėvelę. Tai buvo smagu!

Bendruomenės atstovai Pranutė, Romas, Stasytė, Fortunatas ir Aldona pagerbė 85-mečio sulaukusią Feliciją USONIENĘ, darsyk palinkėdami jai sveikatos ir stiprybės kartu su dukromis slaugant sergantį vyrą, o ir saugant šios, iš tolo šviečiančios sodybos židfinį.

Kadangi jubiliatė daug metų gyveno kaimynystėje su Aldona (Lapinskiene), kiek joms buvo bendrų prisiminimų!.. O Romas K. augo kartu su Usonių vaikais Fele, Aldona ir Jonu, tad visiems irgi buvo smagu prisiminti anų laikų Sigutėnų kaimo tradicijas, papročius ir, žinoma, išdaigas.

     ŠVĘSTI JONINIŲ SUGRĮŽOME Į SIGUTĖNUS

   Miesto parke vykusioje Joninių šventėje apvainikavę Janiną P. ir Joną L., ieškoti jų bendravardžių sugrįžome į kaimą, nes Romas ta proga iš anksto buvo paruošęs laužą.

   Joną P. jau buvo pasveikinę vaikai, tad nufotografavome jį su dviem vainikais ir su kaimynų Genutės bei Prano dovanota fantastiška klevo lapų.skrybėle. Janiną G. "apvinčiavojome" prie laužo, kur ji atėjo su visa gražia šeimyna. O vyriausiąjį bendruomenės Joną - kitąmat 85-mečio sulauksiantį Usonį - jau buvome pasveikinę iš vakaro.

   Nepatikėsit, bet Joninės tąsyk truko, kol išaušo - su dainomis, šokiais pievelėje ir žibinto paleidimu, kurį Janinų ir Jonų garbei atsinešė kita grupė sigutėniečių, neiškentusių ir atėjusių ten, kur skambėjo muzika... 

Nuotraukų buvo daugiau, gaila, prastos kokybės :(

IŠ DRUSKININKŲ – SU GERA NUOTAIKA!

    50-ties vietų „TRANSBUSO“ autobusas vos sutalpino visus, norėjusius iš arti pamatyti Merkinę bei Druskininkus. Dalios ir Petro Požemeckų anūkei Gabrielei visą kelią teko sėdėti seneliams ant kelių, o Editui su Artūru – ant konduktoriaus sėdynės. Bet tai, atrodo, nesugadino tų žmonių nuotaikos, svarbiausia, kad daugelis važiavome ten, kur dar nesame buvę.

    Pirmasis sustojimas – prie Medrkinės piliakalnio, į kurį laipteliais be turėklų sparčiai kopė beveik visi ekskursijos dalyviai, o vyresnio amžiaus moterys Julija M., Laimutė B., Angelė Z., Bronė D. ir kitos jo viršūnę pasiekė mažiausiai uždususios! Nusifotografavę gražuolio Nemuno fone, pasukome į Merkinės piramidę, kur mus labai maloniai priėmė jos įkūrėjas Povilas, paaiškinęs, kaip piramidėje elgtis, į jos vidų ne tik palydėjęs, bet ir nuostabiai gražiai pagiedojęs. O po to neatsisakęs ir su mumis nusifotografuoti.

     Druskininkuose pirmiausia aplankėme Grūto parką, priminusį tarybinių laikų paminklus bei kitą to laikotarpio atributiką, prie kurios, kaip matysite, apgedę juokais fotografavomės. Ypač didelį sigutėniškių pagyvėjimą sukėlė parke aptiktas K. Poželos paminklas, ten nuvežtas iš Pakruojo aikštės.

    Po to aplankėme miško muziejų „Girios aidas“, bent iš išorės apžiūrėjome Druskininkų Žiemos areną, kur galima slidinėti ir vasarą. Paskui grupė skilo į dvi dalis: vieni norėjo išbandyti tenykščio vandens parko procedūras, kiti – Antano Česnulio skulptūrų parką. Čia vėl buvome maloniai priimti, su mumis neatsisakė pabendrauti pats skulptorius, šiuo metu triūsiantis prie medžio monumento, skirto legendinių lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui. O minėtojo parko bei jo skulptūrų grožis – neišpasakytas! Be visa ko, dar teko pasigėrėti ir Druskininkų centro įspūdingais gėlynais bei baltarusių ansamblio koncerto gatvės scenoje.

     Nors grįžome pavargę (nuėję daugybę kilometrų), tačiau – kaip visada – autobuse skambėjo dainos, nes armoniką buvo pasiėmęs ir Jonas L., ir Julius M. Gaila, kad tąkart nebuvo trečiojo armonikieriaus – Zenono V.

     Nors jau temo, bet neatsispyrėme Petro P. pasiūlymui sustoti dar ir įspūdingame Komaro dvare Baisogaloje, nes tas kraštas jam gerai žinomas (ten praleido jaunystę, baigė mokyklą).

     Taigi, sigutėniškiai jau baigia apkeliauti visą Lietuvą!

Nuotraukos Stasytes Stasiuvienės

Šį pavasarį mūsų bendruomenės grožio puoselėtojos Felė, Dalė, Adelė ir Milda vėl papuošė kaimą našlaitėmiss, kurių padovanojo nenuilstanti jų augintoja Vanda.

O gvazdikėliai, kurie puoš aikštelę prie skelbimų lentos, užauginti pačios Dalės!

Jau ir Sigutėnuose girdėti žemsiurbės, kuri po žiemos sugrįžo valyti užtvankos, ūžesys. Šį neeilinį įvykį užfiksavo Dalia P.

PRIEŠ STATYBOS PRADŽIĄ - ATASKAITINIS

Ataskaitiniame-rinkiminiame bendruomenės susirinkime nubalsuota, jog toliau dirbtų toji pati, pasak Pranutės, savo galimybių dar neišnaudojusi taryba, ją papildžius tik Algirdu Gulbinu (kadangi dabar, prasidėjus namelio rekonstrukcijai, kaip niekad reikalingas vyrų protas ir sumanumas). Ta pati liko ir revizorė - Laimutė Baaukienė, buhalterė - Stasytė Stasiuvienė, kuriai mūsų tinklalapio tvarkytoja Aldutė (žinoma, ir visi mes) dėkojame ir už žemiau spausdinamas kokybiškas nuotraukas.

Su 80-uoju gimtadieniu pasveikinome ir Aldoną Lapinskienę, kuri susirinkime dalyvavo su dukra Loreta ir žentu Petru, gyvenančiais Mažeikiuose. Šiai jubiliatei buvo įteiktas ir Lietuvai pagražinti draugijos Pakruojo skyriaus Padėkos raštas už Sigutėnuose pasėtą grožio sėklą.

Su jubiliejiniais gimtadieniais taip pat buvo pasveikintos Danutė Navickienė, Danutė Atkočiūnienė, Vitalija Mogulevičienė, Aldona Kraniauskienė, Aldona Didaronkienė ir Irena Simonaitienė.

O svarbiausia - Adelės Grušienės suburti bendruomenės saviveiklininkai (prieš tai kelias dienas "ščyrai" repetavę) padainavo tokių gražių dainų, kad ne vienas braukė ašaras. Gi Adelės ir Mildos intermedija sukėlė smagaus juoko! 

Gal po tokio  šilto žiūrovų priėmimo mūsų saviveiklininkai nebeišsiskirstys iki kito karto ir savo repetricijas tęs nuolat?!

P.S. Susirinkimo išvakarėse prie klėtelės vyko didelė talka, kurios metu kitapus kelio buvo iškelta vaikų žaidimų aikštelė, sūpuoklės, nes tai būtų trukdę priestato statybai.

MOTERŲ MANKŠTA KOVO 8-ĄJĄ

     Neįprasta, bet šią Kovo 8-ąją į bendruomenės klėtelę rinkosi vien
moterys. Mat aerobikos instruktorės kvalifikaciją ką tik įgijusi
Ramunė sumanė pakviesti sigutėnietes tokia proga "pamankštinti kaulų".
kad nebūtų taip sunku pavasarį kibti į aplinkos tvarkymo darbus.
     Pajudinti kūnus po žiemos sąstingio susirinko nemažas būrys
kuriame buvo ir viskuo besidominčio jaunimo, ir nenorinčių pasiduoti
amžiui senjorų... Judėti įkandin Ramunės pagal smagią muziką visoms
taip patiko, kad po poros dienų nutarė susitikti vėlei! Vesdama
aerobikos užsiėmimus pažįstamoms moterims bei mergaitėms, Ramunė sakė
norinti įgyti daugiau patirties, kurios jai reikės pradėjus tokią
veiklą pagal licenciją.

PRIEŠ NUTIRPSTANT SNIEGUI...

Kadangi smagiai pramogavę per Užgavėnes, sigutėniečiai žiemos neišvijo, palydėti jos jie susibūrė dar kartą – pirmąjį kovo sekmadienį. Baimindamiesi, kad sniegas tuoj tuoj nutirps, o dar nebuvo seniai planuotojo „slidžių žygio“!

Tokiomis dienomis, kokia buvo kovo 3-oji, žmonės paprastai sako nevarantys laukan net šuns. Tačiau gūsingas vėjas su kartkartėmis pažyrančiais iš dangaus sniego pliūpsniais neišgąsdino pasiruošusiųjų įveikti trasą nebūtinai su slidėmis, bet ir pėstute. Atvirkščiai – žygeiviai juokavo, jog gražiu oru (koks buvo prieš dieną ar aną savaitgalį) nebūtų buvę „kaifo“ klampoti per pusnis, kad pamatytų kaimą iš tos pusės, iš kurios jį buvo matę toli gražu ne visi, ypač – žiemą... Jeigu šliaužiant pavėjui slidininkams nereikėjo jokių pastangų – užteko pakelti lazdas, tai „iriantis“ prieš vėją jų nugaros turėjo būti šlapios nuo prakaito... Argi po tokio galynėjimosi su siautėjusia (ne tik medžių šakas, bet ir antenas laužiusia) vėtra galėjo būti neskani Genutės išvirta žirnių košė, ar eilinis pasibuvimas klėtelėje prie židinio?

Tiesa, truputį sušilę ir užkandę, arti trisdešimties žmonių vėl iškurnėjo laukan – išbandyti kaime atsiradusio kalniuko, nuo kurio kvatodamiesi leidosi – kas su tomis pačiomis slidėmis, kas - su rogutėmis, kas vadinamojoje „baleikoje“ (vonioje), dubenyje ar ant medžio plokštės gabalo... Visiems buvo smagu sugrįžti į vaikystę, nes vienodai tą popietę pramogavo ir vaikai, ir tėvai, ir seneliai! Tai turbūt ir yra smagiausia – kad žmonės moka atsipalaiduoti, o tai daryti būryje juk visada maloniau, negu vienam!..

   KAIP NEŠĖLTI PER UŽGAVĖNES?!
     Miestelėnai juokavo: jeigu ne Sigutėnų bendruomenės
persirengėliai, šiemet per Užgavėnes Pakruojyje nebūtų buvę jokio
šurmulio. Mat dėl gripo epidemijos jokio renginio ta proga
neorganizavo net rajono centro kultūros darbuotojai.
     Tačiau sigutėniečiai neišsigando galimos ligos grėsmės, jai
priešpastatydami savo dainas, šėliones ir gerą nuotaiką.
     O kaukės buvo dar įspūdingesnės kaip pernai - palydėti žiemos
išsiruošė ne tik Lašininis su Kanapiniu, bet ir visokiausių gerų
vaistų, net kompensuojamų, turėjusi Daktarė (vos neįsiprašiusi dirbti
į Pakruojo polikliniką), nuo Raganos, Čigonių, Raguotojo kipšo,
neatsiliko paskutinė Sigutėnų karvė, visiems siūliusi savo maistingo
pieno, kiti spalvingi personažai. Nors apkeliavom visą miestą,
nuovargio nerodė ne tik muzikantas Zenonas, bet ir šešiametė Dalios
bei Petro anūkė Gabrielė.
     Nepraleidom progos aplankyti kaimynus verslininkus (Daujoto alaus
fabrikėlį ir autodetalių parduotuvės šeimininkus), poliklinikos
medikus, ligoninės vaistinę (kur dirba mūsų Aldutė D.), savivaldybę
(kur mūsų velniukai pašokdino merę, o daktarė apžiūrėjo
administracijos direktorių bei vyr. architektą), užsukom į seniūniją,
keletą parduotuvių, Prano batų ateljė, redakciją, Vietos veiklos
grupę, galiausiai atsirasdami net Kuosiškio šašlykinėje! O sugrįžę
kaiman, stabtelėjome pasveikinti Aldonos L. su gražiu jubiliejumi.
     Atrodo, nė vieno neužpykdėme, nes viską stengėmės daryti su
jumoru ir neįžeidžiai.
     Ar atpažinsite nuotraukose Dalią, Petrą, Gabrielę, Genutę,
Zenoną, Adelę, Mildą, Vidą, Laimą, Viktoriją, Felę ir Pranutę?!

Naujieji mūsų bendruomenės nariai Aleksandra ir Justukas su savo
seneliu nulipdė ne tik Senį Besmegenį, bet ir sniego namelius bei
šunį, labai panašų į tą, kuris saugo jų kiemą.
Dabar visiems rūpi, kad šios sniego figūros išsilaikytų kuo ilgiau!

Nuotraukos A. Padoros

NENUILSTANTIS SIGUTĖNŲ ŽVEJAS!

Vasario 9 dieną Paežeriuose vykusiose poledinės žūklės varžybose
nenuilstantis mūsų bendruomenės atstovas Jonas PRIKOCKIS buvo
pagerbtas ir kaip šauniausias žvejas senjorų grupėje, ir kaip
vyriausias varžybų dalyvis. Juk jam - jau 76-reri!
Sveikiname Joną ir linkime visiems sekti jo pavyzdžiu!

(O MŪSŲ PLANUOTAS SLIDŽIŲ ŽYGIS VĖL NEĮVYKO DĖL NEPALANKIŲ GAMTOS SĄLYGŲ!)

PAGALIAU IŠKILS PRIESTATAS

Tikriausiai tai bus pats didžiausias šių metų įvykis - sausio 16
d. mūsų bendruomenės pirmininkei Pranutei Pakruojo vietos veiklos
grupė "Pakruojo rajono partnerystė" įteikė su Nacionaline mokėjimo
agentūra pasirašytą sutartį dėl bendruomenės namelio rekonstrukcijos,
garantuojančią 180 000 litų investiciją (dėl kurios ligi šiol vis dar
nebuvome garantuoti).
Iš šių lėšų bus statomas maždaug 150 kv. m priestatas, kuris
iškils šiaurinėje klėtelės pusėje, nesugadins dabartinio jos fasado.
Naujajame statinyje bus įrengta maždaug 60 vietų salė, virtuvė,
tualetai, pagalbinės patalpos. Galbūt pavyks tuo pačiu metu į jį
atvesti vandentiekio bei kanalizacijos tinklus.
Kad gautume tokią (sutikite, nemenką pinigų sumą), teks atlikti
nemažai savanoriškų darbų - už 10 tūkst. litų. Tad bendruomenės taryba
iš anksto prašo Jūsų būti pasiruošus talkoms, kurios prasidės nuo pat
pavasario, nes privalėsime savo jėgomis iškelti į kitą vietą žaidimų
aikštelę, nupjauti klevą (kurio labiausiai gaila), atlikti kitus
paruošiamuosius darbus.
Užtat turėsime civilizuotą pastatą bendruomenės bei Jūsų pačių
asmeninėms šventėms, kitiems susiėjimams, kurio daugelis nekantriai
laukėme! Tuolab, kad pavyko įšokti į 2007-2013 metams numatytą Kaimo
plėtros programos "traukinį", nes kol kas visiškai neaišku, ar toliau
bebus remiamas bendruomenių statinių remontas, nes daug kur jie
tiesiog nenaudojami.

BŪRIU PASITIKOME NAUJUOSIUS
Naujuosius 2013-uosius nemažas būrys sigutėniečių vėl sutiko kartu - degant tradiciniam laužui, grojant Zeniuko armonikai, vieniems leidžiant fejeverkus, kitiems šaunant šampaną... Net 84-uosius einantis Albertas Sereika neiškentė ir atėjo pabūti kartu su visais, atvirai prisipažindamas, kaip jis norėtų pašokti, jeigu neskaudėtų kojos...
Vieni kitiems linkėjome visko, o pirmiausia - sveikatos ir stiprybės, o taip pat - kad mus aplenktų negandos.
Nors prie klėtelės buvo neapsakomai slidu, apsiėjome be traumų, nes vieni kitus prilaikėme taip, kaip stengiamės palaikyti kasdieniniame gyvenime. Išsiskirstėme tik 4 val. nakties, išdainavę visas dainas, telefonu išsiuntę ne vieną muzikinį sveikinimą tiems, kurie mums padeda ir paremia.
Gaila, kad tąkart neišėjo kokybiškos nuotraukos, bet save turėtumėte atpažinti.

Sako prie laužo buvo apie 40?

nuotraukų autorius Vitalijus